Šalies finansų sistemai geopolitinė įtampa tebėra svarbiausia rizika, tačiau ji slopsta

Svarbiausi rizikos Lietuvos finansų sistemai šaltiniai, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų vertinimu, tebėra susiję su geopolitine įtampa Rytuose ir užsitęsusiu mažų palūkanų normų laikotarpiu, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Tačiau naujausioje apklausoje įvardyti ir nauji, anksčiau neminėti rizikos šaltiniai.

„Rusijos ir Ukrainos konfliktas jau daugiau nei metus laikomas svarbiausiu rizikos šalies finansų sistemai šaltiniu. Tačiau, įtampai Rytuose slopstant, finansų įstaigos įvardijo ir kitus neigiamai finansų sistemą paveikti galinčius įvykius, pavyzdžiui, migrantų krizės Europoje paūmėjimą ir lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Geopolitinė įtampa Rytuose ir su ja susijusių ekonominių sankcijų taikymas tebėra vertinamas kaip svarbiausia rizika, tačiau palyginti su prieš pusmetį atliktos apklausos rezultatais, tiek šios rizikos tikimybė, tiek galimas poveikis finansų sistemai vertinami kaip sumažėję. Be to, paprašytos nurodyti labiausiai tikėtiną artimiausiu metu šalies finansų sistemą neigiamai galintį paveikti svarbų įvykį, finansų įstaigos dažniausiai minėjo nebe Rusijos ir Ukrainos konfliktą, o migrantų krizės Europoje paūmėjimą, nors galimas šios krizės poveikis šalies finansų sistemai, tikėtina, būtų netiesioginis.

Tarp kitų svarbiausių rizikų apklaustos finansų įstaigos minėjo su užsitęsusiu žemų palūkanų normų laikotarpiu ir sumažėjusiais rizikos priedais finansų rinkose susijusius rizikas. Iššūkį finansų įstaigų pelningumui ilgai tebesilaikančių mažų palūkanų normų aplinkoje svarbesniu laikė apklausti bankai ir draudimo bendrovės. Kitos finansų įstaigos viena svarbiausių laikė riziką dėl staigaus rizikos priedų finansų rinkose padidėjimo. Pastarosios rizikos tikimybė, svyravimams finansų rinkose padažnėjus, reikšmingai didėjo.

Kibernetinių nusikaltimų rizika taip pat buvo įvertinta kaip viena iš svarbiausių. Svarbesne nei kitos apklaustos įstaigos ją laikė bankai – jie šią riziką išskyrė kaip vieną labiausiai tikėtinų. Kaip riziką mažinančias priemones apklaustos įstaigos įvardijo didesnes investicijas į kompiuterinių sistemų apsaugą ir didesnį valstybės įsitraukimą kuriant kibernetinio saugumo sistemą. Elektroninių finansinių operacijų saugumo stiprinimas yra ir vienas iš Lietuvos banko bei rinkos dalyvių prioritetų, o įgyvendinus naujus mokėjimų internetu saugumo reikalavimus, jau kitais metais bankų klientai bus aprūpinami saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis.

Mažiausiai rūpesčio finansų įstaigoms kelia rizika dėl paskolų ir nekilnojamojo turto kainų burbulo. Finansinį stabilumą šioje srityje sustiprino ir nuo lapkričio mėn. įsigalioję Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui įsigyti sandorius. Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

šaltinis: lietuvos bankas

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimai

Aptarti uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Draudūna“ veiklos patikrinimo rezultatai

Aptarusi uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Draudūna“ veiklos patikrinimo rezultatus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nusprendė jai netaikyti poveikio priemonės, nes per patikrinimą nustatytos buhalterinės apskaitos klaidos jau yra ištaisytos, o nustatyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais, neturėjo neigiamos įtakos pačiai draudimo brokerių įmonei ir draudimo bei draudimo tarpininkavimo sistemos saugumui bei stabilumui.

Patikrinimo metu įvertinta draudimo brokerių įmonės atitiktis Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių įmonės veiklą, reikalavimams, t. y. įvertinta, kaip laikomasi riziką ribojančių (minimalaus nuosavo kapitalo, atskiros sąskaitos) reikalavimų, patikrinta, kaip tvarkoma surinktų draudimo įmokų apskaita, taip pat vertinta, ar su draudimo bendrovėmis atsiskaitoma nustatytu laiku.

Papildytas viešasis vartojimo kredito davėjų sąrašas

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi kredito unijos „Taupa“ prašymą, įrašė ją į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Viešasis vartojimo kredito davėjų sąrašas skelbiamas Lietuvos banko interneto svetainėje.

Leista pakeisti investicinio fondo „Lords LB Opportunity Fund II“ taisykles

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi UAB „Lords LB Asset Management“ prašymą, leido pakeisti šios valdymo įmonės valdomo uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo „Lords LB Opportunity Fund II“ taisykles.

Šiuo metu valdymo įmonė UAB „Lords LB Asset Management“ valdo 5 pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančius ir 5 informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Centrinių bankų vykdoma pinigų politika įpūtė pasaulio ūkiui gyvybės, dabar jai palaikyti reikia daugiau nacionalinių ir tarptautinių institucijų pastangų

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas spalio 9–10 d. dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Limoje (Peru). Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai, įvertinę naujausias TVF parengtas pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų prognozes, sieks susitarti dėl koordinuotų veiksmų, kurie suteiktų impulsą pasaulio ekonomikos plėtrai.

„Pasaulio ekonomikos plėtra tebėra vangi ir netolygi, prognozių rodikliai prastėja, pastebimai didėja finansų rinkų nervingumas“, – vertindamas naujausius ekonomikos raidos duomenis ir tendencijas, sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, pastaruoju metu dažnėjantys staigūs svyravimai kapitalo, valiutų ir žaliavų rinkose rodo investuotojų abejones dėl pasaulio ūkio raidos ir nepasitikėjimą ekonominės politikos veiksmingumu.

„Kad šie nepasitikėjimo signalai nevirstų savaime išsipildančia pranašyste, institucijos privalo nedelsdamos susitelkti labai koordinuotiems ir būtinai efektyviems veiksmams“, – įspėjo Lietuvos banko vadovas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nors 2016 m. prognozuojamas didesnis nei šiemet pasaulio ekonomikos augimas, priežasčių optimizmui nėra daug: augimą išsivysčiusiose šalyse stabdo žemas investicijų lygis, menkas našumo augimas ir demografinės problemos, o besivystančios rinkos ekonomikos šalys susiduria su finansavimo sunkumais ir smunkančių žaliavų kainų neigiamu poveikiu.

„Pasaulio regionams iškyla skirtingų iššūkių, tačiau visus juos sieja vienas uždavinys – būtinybė nuosekliai įgyvendinti savo pačių anksčiau priimtus sprendimus ir ambicingus įsipareigojimus“, – sakė V. Vasiliauskas, remdamasis ES patirtimi. Jis atkreipė dėmesį į Europos Komisijos atliktą tyrimą, atskleidžiantį, kad per 2014 m. nė viena ES šalis narė iki galo neįgyvendino nė vienos iš 157 joms skirtų rekomendacijų, nors ir prognozuojama, kad, įgyvendinus bent pusę numatytų struktūrinių reformų, ES bendras BVP per 10 artimiausių metų galėtų padidėti 6 procentais.

„Centrinių bankų skatinamoji pinigų politika reikšmingai prisideda prie ekonomikos atsigavimo ir įžiebia optimizmo ženklų. Vis dėlto negalime tikėtis, kad padėtis iš esmės pasikeis, jei nebus imtasi papildomų nacionalinių ir tarptautinių institucijų veiksmų“, – sakė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad TVF metinių susitikimų metu aptariant šios institucijos vaidmenį, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aktyvesniam fondo vaidmeniui ne tik numatant pasaulio ekonominės politikos prioritetus, bet ir užtikrinant, kad organizacijai priklausančiose šalyse struktūrinės reformos būtų vykdomos neatidėliojant. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas yra TVF Valdančiosios valdybos narys.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Finansinių paslaugų reklama: daugiausia pažeidimų siūlant vartojimo kreditus

Lietuvos bankas, prižiūrintis, ar finansinės paslaugos reklamuojamos laikantis teisės aktų, per pusantrų metų (nuo 2014 m. iki 2015 m. vidurio) nustatė 31 netinkamos reklamos atvejį. Iš jų 26 atvejai (84 proc.) susiję su vartojimo kredito, 4 atvejai – su netinkama indėlių, 1 – su valdymo įmonės reklama. 

„Finansinių paslaugų reklama – jautri sritis, kadangi finansiniai sprendimai gyventojams gali turėti ilgalaikių pasekmių. Todėl ypač svarbu, kad reklamoje nebūtų nutylima klientui svarbi informacija, kad ji neklaidintų ir nekurtų neteisingų lūkesčių prisiimant finansinius įsipareigojimus. Tai, kad daugiausia pažeidimų nustatyta reklamuojant vadinamuosius greituosius kreditus, dar kartą liudija problemas šioje rinkoje ir poreikį jas spręsti griežtinant reklamos reikalavimus ir atsakomybę už jų nepaisymą“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Dažniausias vartojimo kredito reklamose nustatomas pažeidimas – atskleidžiama ne visa būtina informacija apie vartojimo kredito kainą ir su juo susijusias išlaidas. Pavyzdžiui, nurodama, kad palūkanų norma nulinė, tačiau neinformuojama apie kitus mokesčius. Tokia reklama neleidžia vartotojams visapusiškai įvertinti siūlomos sudaryti sutarties sąlygų ir prisiimamo įsipareigojimo.

Antras dažnas pažeidimas – svarbi informacija apie vartojimo kredito išlaidas pateikiama mažesniu, blankesniu šriftu nei kita reklamos informacija.

Vartojimo kredito įstatyme nustatyta: jei vartojimo kredito sutarties reklamoje nurodoma palūkanų norma arba bet kokios su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, tai būtina kartu aiškiai, glaustai bei pastebimai nurodyti ir standartinę informaciją, t. y. palūkanų normą, bendrą vartojimo kredito sumą, bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą ir kt.

Nustačiusi netinkamos reklamos atvejus, Priežiūros tarnyba nurodo nedelsiant nutraukti tokios reklamos transliavimą ir imtis prevencinių priemonių, kad tai nepasikartotų. Už grubius pažeidimus, atsižvelgus į reklamos kiekį ir mastą, skiriamos baudos. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2 vartojimo kredito davėjams yra skyrusi 3 pinigines baudas (jų suma sudaro 16 703 Eur).

Lietuvos banko kompetencija prižiūrint vartojimo kreditų reklamą – vertinti, ar joje pateikiama visa privaloma informacija. Klaidinančios, lyginamosios vartojimo kreditų reklamos atvejus tiria Konkurencijos taryba. Prižiūrėdamas kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų ar finansų maklerio įmonių paslaugų reklamą, Lietuvos bankas turi teisę imtis veiksmų ir tais atvejais, kai nustato, kad minėtų finansinių paslaugų reklama turi klaidinančios reklamos požymių.

Priežiūros tarnyba nustatė 4 netinkamos indėlių reklamos atvejus: buvo pateikta ne visa privaloma informacija arba informacija klaidino, nes neatitiko indėlį siūlančio banko svetainėje skelbiamos informacijos. Netinkamoje valdymo įmonės paslaugų reklamoje taip pat buvo pateikta ne visa privaloma informacija.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Paskolų rizika

Paskolų rizika

Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui Lietuvoje sparčiai paplito ir išpopuliarėjo įvairių rūšių paskolos. Televezijoje, spaudoje ir internete pilna reklamų, kurios skamba taip: „Pirma paskola nieko nekainuoja“, „Skolinkis dabar - atiduok vėliau“, „Greita paskola“, „Paskola be užstato“ ir kt. Iš pirmo žvilgsnio skamba labai nekaltai ir geranoriškai, tačiau už viso to slypi didelė grėsmė prasiskolinti ir dar labiau nuskursti, kadangi už paskolas reikia mokėti gana nemažas palūkanas (ypač už greitąsias paskolas). Tuo tarpu žmonės lydimi sunkmečio imasi visokių veiksmų savo reikmėms patenkinti ar netgi pragyventi. Taip galima įbristi į paskolų liūną, iš kurio, gaunant minimalų atlyginimą, išlipti labai sunku, o paskolos lieka ir palūkanos laiku negražinus paskolos vis auga. Klientui tapus nemokliam, savo vaidmens imasi anstoliai, kurie išieško skolininko turtą ir taip atneša dar didesnį pelną paskolų kompanijoms.

Didelė rizika imant paskola yra tada, kai paskolos suma yra labai didelė, kai paskolos terminas yra ilgas laikotarpis ir kai asmuo, imantis paskolą, negali užtikrinti savo finansinės padėties keletui metų į priekį. Imant paskolą yra labai svarbu atidžiai perskaityti ir išanalizuoti paskolos sutartį, nes yra bankų, kurie pasilieka teisę keisti (be kliento žinios) paskolų palūkanas. Todėl ruošiantis imti paskolą nevertėtų niekur skubėti ir išsirinkti sau priimtiniausią pasiūlymą ir banką bei atidžiai perskaityti sutartį.

Kitas svarbus dalykas – skirtumas tarp greitųjų, internetu teikiamų paskolų ir paskolų, teikiamų banke. Atrodo, kad „ pasiimti“ paskolą yra žymiai greičiau, papraščiau ir naudingiau. Žinoma, sutaupoma laiko (paskolą galima gauti suvedus savo duomenis ir kelis kartus bakstelėjus kompiuterio pelę, neiškeliant kojos iš namų), nereikia stovėti eilėse, pasirašinėti daugybės popierių ar netgi kelis kertus eiti į banką, nes neretai paskola banke nesuteikiama tą pačią dieną beto paskolą galima gauti bet kuriuo paros metu (visą parą). Tačiau už viso to slypi palūkanų dydis. Pasirodo, kad imant paskolą banke yra žymiai mažesnės palūkanos, nei paskolų teikiamų internetu. Taigi kiekvieną kartą prieš imant paskolą reikia pagalvoti ar sugebėsite ją grąžinti laiku, ar apskritai sugebsite ją grąžinti ir ar neįmanoma apseiti be jos. Galbūt Jūsų draugai ar giminaičiai galėtų pagelbėti paskolindami ir nereiktų bristi į paskolų ir didelių palūkanų liūną.

Paskolų rizika

 

Puslapiai